- peniukšlas
- peniùkšlas dkt. Šérk kiaũlę gerù peniukšlù.
.
.
peniukšlas — peniùkšlas sm. (2) 1. sing. Q361, H177, Kv, Vrn maistas, pašaras: Veislinei kiaulei peniùkšlą duodu atskirai Sdk. Šitokiu peniukšlù storų lašinių nepadarysi Trgn. Peniùkšlas geras – ir gyvulys geras Lkm. Paršui duok peniùkšlą, kad ištemptų… … Dictionary of the Lithuanian Language
peniuklas — sm. žr. peniukšlas 1: Augymės traukia iš žemės didįjį peniuklą P … Dictionary of the Lithuanian Language
penukšlas — penùkšlas sm. (2) KII48; Q493, R332 žr. peniukšlas: 1. Kožnam reikia penukšlo, tatai esti valgymo ir gėrimo BPII398. Skaito penukšlus tūlus: duoną, medų, alyvą, vyną SPI227. Kurie gimdytoją savo penukšlu ir reikalais nenorėtų apveizdėt MP65.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pūkšti — pū̃kšti, čia ( ta, pū̃ška Vkš), tė (pū̃škė) intr. 1. SD332, [K] sunkiai kvėpuoti, šnopuoti, stenėti: Riebus žmogus pūkščia eidamas kaip meitėlis priėdęs J. Įsipenėjo kaip jautis ir eina pūkšdamas LzP. Ji baisi peludė, vaikščiodama tik pūkščia,… … Dictionary of the Lithuanian Language